|
Vienas iš reikšmingiausių XV a. pab. dvarų Šiaurės Lietuvoje. Bistrampolio dvaras nuo XVII a. pab. apie tris šimtmečius priklausė bajorų Bistramų giminei. Jų giminaitis buvo Nobelio premijos laureatas lenkų rašytojas Henrikas Senkevičius, kuris dvare kūrė istorinę trilogiją. Dvarininkai buvo sukaupę 2 000 knygų, turtingą giminės archyvą ir meno kūrinių kolekciją. Naujieji mūriniai dvaro rūmai baigti statyti 1850 m. Dviejų aukštų rūmai su arkada ir kolonomis pagrindiniame fasade yra stačiakampio formos, suplanuoti įstrižai pasaulio ašių atžvilgiu, klasicistinio stiliaus. Iki šių dienų išliko dar 10 kitų dvaro sodybos ansamblio pastatų, kurių seniausi yra 1820 m. Aplinkui – didelis XIX a. pr. parkas, 3 tvenkiniai ir kapinės.
Sutvarkyti centrinių dvaro rūmų fasadai, atstatyta ledainė. Buvusioje dvaro elektrinėje įkurtas knygnešystės muziejus, jame eksponuojamas kryžius, po kuriuo mirė knygnešys Jurgis Bielinis. Ant Birutės kalno atstatytas parko paviljonas. Rūmuose veikia viešbutis, kavinė-restoranas. Išlikusiame žirgyne įrengta koncertinė salė.
|
Dvaro sodybos pastatai statyti XIX a. vid., išdėstyti pagal klasicizmo ir romantizmo stilių reikalavimus, priderinti prie reljefo. Nuo 1787 m. dvaras priklausė Kerbedžių giminei. 1810 m. Naudvaryje gimė būsimasis tiltų statytojas Stanislovas Kerbedis (1810–1899). Gyvendamas dvare savo garsiąją vabzdžių kolekciją pradėjo rinkti gamtininkas Valerijonas Straševičius. Teritorija – 13,07 ha. Išlikę 8 statiniai, tarp jų unikalūs nedegto molio plytų svirnai, kalvė, tvartai. Ansamblis turi architektūrinę, istorinę, kraštovaizdinę vertę. Iki mūsų dienų išliko ir nemaža dvaro parko dalis, kurioje veši lazdynų alėja, akacijų giraitė skiria ūkinius pastatus nuo pagrindinio dvaro pastato.
Naudvaris, tel. + 370 45 586433
|
|
Tai XIX a. pab. pasiturinčių miestiečių bajorų Moigių namai (sklypas ir gyvenamųjų pastatų kompleksas). Statytojas Tadas Anupras Moigis – apskrities realinės mokyklos gydytojas.
1925 m. įkurtas Kraštotyros muziejus, vienas iš seniausių Lietuvos regioninių muziejų. Tuo metu muziejuje buvo apie 2 000, 1939 m. – daugiau kaip 12 000, šiuo metu – apie 98 160 eksponatų. Eksponuojama viena didžiausių Lietuvoje gamtininko Valerijono Straševičiaus pasaulio vabzdžių kolekcija. Įrengtos archeologijos, etnografijos, istorinė (XII–XX a.) ir kt. ekspozicijos. Rengiamos edukacinės programos. Muziejui priklauso seniausias miesto pastatas, kuriame veikia ekspozicija.
Vasario 16-osios g. 23, tel.: +370 45 461973, +370 45 596181, administracija@paneveziomuziejus.lt,
www.paneveziomuziejus.lt, I – IV 8 –17 val., V 8 –15.45 val., 1–3 Lt., paskutinis mėnesio penktadienis – nedarbo diena
|
Muziejus įkurtas 2006 m. buvusiose Sąjūdžio Panevėžio grupės patalpose. Moderniai įrengta nuolatinė ekspozicija atspindi pasipriešinimą sovietinei okupacijai Panevėžio krašte 1940–1990 m. Įdomiai sukurto interjero fone eksponuojami tremtinių bei kalinių daiktai, fotografijos, parodyta partizaninė kova, neginkluotas pilietinis pasipriešinimas, pogrindinė ir disidentinė veikla, Sąjūdžio veikla bei nepriklausomos Lietuvos valstybės atkūrimas. Yra moderni virtuali ekspozicija bei skaitykla.
Respublikos g. 17, tel. +370 45 461466, administracija@paneveziomuziejus.lt, www.paneveziomuziejus.lt, II, IV, VI 10 –14 val. III, V 13 –17 val., 0,50 Lt.
Paskutinis mėnesio penktadienis – nedarbo diena
|
Centras įkurtas 1996 m. Tai autentiška Panevėžio teatro įkūrėjo režisieriaus Juozo Miltinio (1907–1994) gyvenimo aplinka: biblioteka, rankraštynas, meno kūrinių kolekcija, repeticijų garso įrašų, vaizdo įrašų rinkiniai. Centre saugomas aktoriaus Kazimiero Vitkaus archyvas apie Panevėžio Juozo Miltinio dramos teatrą. Parodų salėje rengiamos dailės ir teatro parodos, kameriniai vakarai, konferencijos, veikia nuolatinė ekspozicija „Juozo Miltinio gyvenimas ir teatras“, organizuojamos ekskursijos.
Algirdo g. 54-19, tel. +370 45 436989, miltinis@elekta.lt, www.miltinis.lt, I – V 9 –17 val., įėjimas nemokamas
|
Įkurtas 1972 m. Muziejuje beveik 13000 eksponatų. Tai dokumentai, fotonuotraukos, mokytojų ir mokinių parašytos knygos, atsiminimai ir kt. medžiaga mokyklos, įkurtos 1727 m., bei miesto švietimo istorijos klausimais. Respublikos 47, tel. +370 45 461421, balcikoniogimnazija.muziejus@gmail.com, II 14.30-16.00 val. III,IV 14.30-16.30 val. arba pagal pageidavimą
|
|
Stultiškių k., Panevėžio r., tel.: +370 45 555503, +370 615 43097, lankoma iš anksto susitarus, 2 – 4 Lt
|
|
Ustronės k., Panevėžio r., tel. +370 698 71162, www.panrbiblioteka.lt, II – V 9 – 17 val.
|
|
Saulėtekio g. 7, Piniava, Panevėžio r., tel. +370 687 48167, lankoma iš anksto susitarus
|
|
Puziniškio k., Panevėžio r., tel.: +370 45 587050, +370 611 26604, II-VI 10-14 val., I, VII - poilsio dienos. Galima lankyti iš anksto susitarus, 1 – 2 Lt
|
Panevėžiui 1926 m. tapus vyskupijos centru, 1929 m. pastatyta katedra (architektas Rytis Steikūnas). Istoristinė, turinti klasicizmo ir baroko bruožų, vienabokštė, su bokšteliu. Fasadą puošia trimetrinės popiežiaus Pijaus XI ir arkivyskupo Jurgio Matulaičio-Matulevičiaus skulptūros. Vidus trijų navų, gelžbetoniniais cilindriniais skliautais, dekoruotais dailininko Povilo Puzino. Didžiajame altoriuje Kristaus Karaliaus statula (skulptorius Juozas Zikaras). Po presbiterija įrengta didelė koplyčia, salė ir kriptos, vienoje iš jų palaidotas pirmasis Panevėžio vyskupas Kazimieras Paltarokas. 1930 m. pašventino prelatas Jonas Mačiulis-Maironis. 1933 m. konsekravo Kauno arkivyskupas metropolitas Juozapas Skvireckas. Saugoma keliolika unikalių XVII a. pab.–XVIII a. pr. barokinių skulptūrų iš Vilniaus Šv. apaštalų Petro ir Povilo bažnyčios.
Katedros a. 1, tel. +370 45 433141
|
Bažnyčia pastatyta 1885 m. klebono Mykolo Chodoravičiaus rūpesčiu. Bažnyčia neoromaninė, bazilikinė, stačiakampio plano (52 x 26 m), su pusapskrite apside, dvibokštė. Vidus 3 navų, yra 3 altoriai. Šventoriaus tvora plytų mūro ir metalinio tinklo. 1887 m. įrengti vargonai. 1898 m. bažnyčią konsekravo vyskupas Gasparas Girtautas. Per Pirmąjį pasaulinį karą į Rusiją išvežti 4 varpai. Po karo ją suremontavo kanauninkas Vladas Butvila, prelato Jono Grabio rūpesčiu įsigyti 3 varpai. Nuo 1970 m. klebonavęs monsinjoras Jonas Juodelis pastatė kleboniją. Ši bažnyčia – Lietuvos bažnytinės architektūros fasado apšvietimo pavyzdys. Smėlynės g. 10, tel. +370 45 463175
|
Bažnyčia pastatyta 1803 m. Akmenų mūro, vienabokštė, romantinio klasicizmo stiliaus. Tai seniausi mieste katalikų (pijorų–marijonų) maldos namai. Iš pradžių aptarnavo tik vienuolyną ir mokyklą. Po 1831 m. sukilimo Rusijos administracija pijorų vienuolyną, bažnyčią ir gimnaziją uždarė. 1847 m. perstatyta į bizantiškojo stiliaus cerkvę. 1918 m. bažnyčia grąžinta katalikams, suremontuota (įrengti 3 altoriai, vargonai, nugriauti cerkvės bokšteliai). 1927 m. Panevėžio vyskupas bažnyčią perdavė marijonams. Rektorius kunigas Jurgis Tilvytis išpuošė bažnyčios vidų. Bažnyčią konsekravo vyskupas Kazimieras Paltarokas. Šventoriuje Juozo Lebednyko ir Alfrido Pajuodžio skulptūros.
Sodų g. 2, tel. +370 45 465786
|
Kristaus Prisikėlimo cerkvė pastatyta 1892 m. Prie cerkvės veikė labdaros draugija. Cerkvėje istoriniu požiūriu įdomios šventųjų ikonos, tapytos maždaug prieš šimtmetį. Čia garbinamos Surdegio Švč. Dievo Motinos, Jėzaus Kristaus, įvairių šventųjų ikonos. Yra ortodoksų garbinama ikona, vaizduojanti tris lietuviškos kilmės kankinius, pripažintus šventaisiais, – Antonijų, Joaną ir Jevstafijų. Ne visos ikonos originalios tapybos. Legendinės Surdegio ikonos originalas saugomas Kaune.
J.Tilvyčio g. 6, tel. +370 45 436482
|
Panevėžio evangelikų liuteronų parapija įkurta grafo von Roppo iniciatyva 1790–1795 m. Bažnyčia pastatyta 1845–1850 m. Tai medinis pastatas su bokštu, gotikinės formos langais ir durimis. Parapijoje XX a. pr. tarnavusio kun. Rudolfo Lichtenšteino anūkai – tuometinis Jėzuitų provinciolas Lietuvoje ir Latvijoje kun. Antanas Saulaitis ir JAV gyvenanti jo sesuo Marija Stankus-Saulaitis – bažnyčios remontui paaukojo 10 000 JAV dolerių. Bažnyčia pradėjo veikti 2001 m.
Ukmergės g. 29
|
Bažnyčia pastatyta 1655–1661 m. Dabartinė galėjo būti perstatyta 1761–1764 m. Medinė, kryžiaus formos bažnyčia yra vertingas barokinės architektūros pavyzdys. Įdomūs rokoko stiliaus altoriai, užimantys plačią apsidę. Jų kolonos suktinės, o sparnai – kremzlinės ornamentikos šedevrai. Interjeras atnaujintas 1873 m. pridėjus daugiau kolonų ir ornamentuotų plokščių. Kairysis altorius, manoma, išlikęs iš senosios XVII a. bažnyčios. Tai vieni gražiausių liaudies meistrų altorių Baltijos šalyse.
|
Bažnyčia pastatyta 1902 m. (architektas Ustinas Golinevičius). Mūrinė. Istoristinė, su neogotikos elementais, stačiakampio plano, dvibokštė, su siauresne ir žemesne apsidėmis. Vidus 3 navų. 1907 m. konsekravo vyskupas Gasparas Girtautas. Tai vienintelė Lietuvoje Romos Didžiosios Marijos bazilikos dukterinė šventovė – filija. Joje šimtmečius gerbiamas stebuklingas Dievo Motinos su Kūdikiu paveikslas. Šventovė garsėja Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų – Žolinės – atlaidais. Net 8 krekenaviečiai įtraukti į XX a. Bažnyčios Martirologą – kankinių knygą.
|
Dabartinė bažnyčia pastatyta 1997 m. (architektas Algis Šironas) tuometinio Naujamiesčio klebono ir Ateitininkų federacijos vicepirmininko Rimanto Gudelio rūpesčiu. Nuo jos iki senosios bažnyčios pamatų driekiasi keturiolika Kryžiaus kelio stočių – koplytstulpių (meistrai Adolfas Teresius, A. Varžinskas, M. Būga). Ant senosios bažnyčios griuvėsių iškilo didingas paminklas „Kristaus prisikėlimas“ (skulptorius Antanas Kmieliauskas). Į naująją bažnyčią sugrąžintas Stasio Ušinsko vitražas „Jėzaus Širdis“, pokario metais buvęs Krekenavos bažnyčioje.
|
|
